Liga ir kentėjimas visada buvo sunkiausi išmėginimai žmogaus gyvenime. Sirgdamas žmogus pajunta savo bejėgiškumą, savo ribas ir savo baigtinumą. Kiekviena liga mums gali priminti mirtį. Liga gali kelti nerimą, pastūmėti užsisklęsti savyje, kartais netgi netekti vilties ir maištauti prieš Dievą. Bet taip pat ji gali padėti žmogui subręsti, įžvelgti tai, kas gyvenime neesminga, ir atsigręžti į tai, kas esminga. Labai dažnai liga paskatina ieškoti Dievo ir prie Jo sugrįžti.
Savo kančia ir mirtimi ant kryžiaus Kristus suteikė kančiai naują prasmę: dabar ji gali padaryti mus panašius į Jį ir suvienyti su Jo atperkamąja kančia.
Šventuoju ligonių patepimu ir kunigų malda visa Bažnyčia paveda ligonius kenčiančiam ir pašlovintam Viešpačiui, kad juos sustiprintų ir gelbėtų; jie yra paraginami savo noru jungtis su Kristaus kančia bei mirtimi ir tuo įnešti savo dalį Dievo tautos gerovei.
Apaštalas Jokūbas rašo: ”Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu. Tikėjimo malda išgelbės ligonį, ir Viešpats jį pakels, o jeigu jis būtų nusikaltęs, jam bus atleista” (Jok 5, 14-15).
Ligonių patepimo sakramentas teikiamas sunkiai sergantiems ligoniams, patepant jų kaktą ir delnus palaimintu alyvmedžio aliejumi, tariant sakramentinius žodžius:
ŠIUO ŠVENTUOJU PATEPIMU
DOSNUS IR GAILESTINGAS VIEŠPATS
TESUSTIPRINA TAVE ŠVENTOSIOS DVASIOS MALONE
IR IŠVADUOTĄ IŠ NUODĖMIŲ
TEGELBSTI TAVE IR MALONINGAI TEPAKELIA.
Ligonių lankymas parapijoje vyksta pirmą mėnesio penktadienį.